Meditacija ir žmogaus kūnas

Gyvename šurmulio ir didelio tempo amžiuje. Tyla ir ramybė tampa vis retesniu svečiu kiekvieno iš mūsų gyvenimuose. Tikriausiai pamirštame kad gyvenimo pilnatvė susideda iš mažų smulkmenų ir tikroji laimė – tai tik šią sekundę patiriami jausmai. Kaip gi mes galime tapti laimingais, jeigu mūsų gyvenimas – tai tik bėgimas ir kažkada ateityje numatyti tikslai. O kur dabar? Kur šiandiena? Kur ši akimirka?

Dažnai nesusimąstome ką mums atneša ši nauja diena. Juk nenorite pajusti laimę tik kažkada kai būsite mirties patale. Dirbame, bėgame, skubame, tačiau gyventi nebėra kada. Vis skundžiamės kad nėra laiko kada aplankyti draugų, apkabinti artimųjų, tai kada tas laikas ateis?

Taigi, jeigu dažnas susimąstytų, kad į savo gyvenimo tempą reikia įpinti tylos ir ramybės akimirkų (kurių deja jau nebemokame susikurti) mūsų gyvenimas taptų ne tik kokybiškesnis bet ir daug laimingesnis. Tyla, ramybė, meditacija – štai ko mums trūksta. Galbūt daugelis skaitančių šį straipsnį pagalvos, kad tai skirta tik vienuoliams, noriu priminti kad jie labai klysta. Susikaupimas ir savo proto nuraminimas yra reikalingas kiekvienam save ir kitus mylinčiam žmogui. Esame per daug naivūs jei manome kad alkoholis ar kiti svaigalai gali pakeisti natūralų susikaupimą. Tai tik iliuzija kuri ankščiau ar vėliau atneša savo neigiamų pasekmių.

Taigi, kas yra meditacija? Tai intensyviausias ir iš esmės pats lengviausias būdas atgauti vidines jėgas. Kuo daugiau triukšmo aplink mus ir mūsų mintyse, tuo laibiau mums reikia tylos, kad atautume ramybę, atrastume save. Nepamirškite kad jei nežinote kas esate ir savęs dar netardote, kaip galite būti pilnaverčiu žmogumi ir užsiimti savo mylima veikla, jei nežinote kas tai yra! Taigi meditacija  dar dažnai suprantama kaip pasinėrimas į tylą.

Tyla yra pirmasis žingsnis vidinės sveikatos link, tai dvasinio augimo ir brendimo prielaida. Kai žmogus tylis ir būna vienas su savimi, jis gali apmąstyti svarbiausius dalykus ir įgyti  gilios sąmoningos patirties. Visoks triukšmas ir pokalbiai  su kitais atitraukia  mūsų dėmesį nuo  pačių savęs.. kai sumažėja akustinių dirgiklių, geriau suvokiami vidiniai procesai ir sielos virpesiai.

Kai išorėje tylus, mumyse taip pat gali įsiviešpatauti tyla, nurimti emocijos, atlėgti rūpesčiai. Išorinė ramuma gali numaldyti vidinį nerimą. Tyloje mes iš naujo galime atrasti vidinės ramybės, kuri įprastoje kasdienybėje dažnai pamirštama. Ši ramybė dažniausiai išsilaiko ir pasibaigus tylos laikotarpiui, jos dažnai negali sudrumsti net ir vėl užgriuvęs išorinis triukšmas.

Taigi meditacija  yra tam tikras metodas, kai susitelkiama ir pasineriama į tylą. Meditacijos metu:

• Protas lieka budrus ir gali sąmoningai suvokti, o kūnas yra gilios ramybės būsenos.
• Raumenys atsipalaiduoja, pulsas sulėtėja, sumažėja kraujospūdis.
• Kairysis iš dešinysis smegenų pusrutulis pradeda veikti harmoningai.
• Reguliariai medituojant sustiprėja imuninė sistema.
• Labai sustiprėja aktyvumas tų smegenų sričių, kurios atsakingos už dėmesio valdymą ir organizme vykstančių procesų stebėjimą.

Taigi apibūdinome meditacijos reikšmę žmogaus fizinei sveikatai, tačiau mažai palietėme kokią reikšmę ji turi žmogaus pasiekimams ir tikslams. Tai tik dalelytė meditacijos teikiamos naudos. Kituose straipsniuose pakalbėsime apie naudą žmogaus psichikai ir pateiksime praktinių meditacijos pavyzdžių.

Parengta pagal Marco von Munchhausen, „Kur atsigauna siela“, 2008